Pradėjus domėtis joga dažnai paaiškėja, kad ji nėra vienoda. Vienose pamokose vyrauja lėti ir ramūs judesiai, kitose praktika tampa gerokai aktyvesnė. Dėl to daugeliui žmonių, kurie kreipiasi į jogakartu.lt, kyla klausimas, kokios jogos rūšys egzistuoja ir kuri iš jų galėtų būti tinkamiausia.
Vieno teisingo atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus savijautos, tikslų ir gyvenimo būdo. Vieni ieško daugiau ramybės, kiti nori sustiprėti fiziškai, o dar kiti tikisi sumažinti įtampą ar pagerinti lankstumą.
Hatha joga tiems, kurie nori pradėti nuo pagrindų
Hatha joga dažnai pasirenkama tuomet, kai norisi ramiai ir nuosekliai susipažinti su jogos praktika. Tai tradicinė jogos kryptis, kurioje daug dėmesio skiriama kūno padėčiai, kvėpavimui ir sąmoningam judėjimui. Praktika paprastai vyksta lėtesniu tempu, todėl žmogus turi daugiau laiko suprasti, kaip atliekamos pagrindinės jogos pozos ir kaip kūnas jose jaučiasi.
Praktikos metu daug dėmesio skiriama:
● kvėpavimui;
● pagrindinėms jogos pozoms;
● taisyklingai kūno padėčiai;
● kūno pajautimui;
● sąmoningam judėjimui;
● atsipalaidavimui po praktikos.
Dėl ramesnio tempo Hatha joga tinka įvairaus amžiaus ir pasirengimo žmonėms. Ji gali būti naudinga pradedantiesiems, nes leidžia neskubant susipažinti su jogos pagrindais, išmokti kvėpuoti praktikos metu ir geriau suprasti savo kūno ribas. Jei svarstote, kas yra joga ir nuo ko pradėti, Hatha joga gali būti vienas saugiausių pirmųjų žingsnių.
Vinyasa joga: kai norisi daugiau judesio ir dinamikos
Vinyasa jogoje kvėpavimas derinamas su judesiu, todėl praktika tampa vientisa ir dinamiška. Viena jogos poza palaipsniui pereina į kitą, o kūnas juda lyg nuoseklia, ramiai tekančia seka.
Vinyasa gali tikti tiems, kurie:
● mėgsta aktyvesnį judėjimą;
● nori daugiau energijos;
● ieško dinamiškesnės praktikos;
● mėgsta įvairovę.
Dėl aktyvesnio tempo ši praktika dažnai padeda sustiprinti kūną, lavinti ištvermę ir suteikia daugiau energijos kasdienybėje.
Yin joga, kai norisi sulėtinti tempą
Yin joga yra rami praktika, gerokai besiskirianti nuo aktyvesnių jogos krypčių Čia jogos pozos išlaikomos ilgiau, o dėmesys skiriamas ne greitam judėjimui, bet atsipalaidavimui, kvėpavimui ir gilesniam kūno pajautimui.
Yin joga gali tikti žmonėms, kurie jaučia daug streso, sunkiai atsipalaiduoja, nori sulėtinti tempą arba ieško vidinės ramybės.
Šią praktiką itin rekomenduojama rinktis po intensyvios darbo dienos, kai norisi nuraminti kūną ir mintis. Jogos pozos dažniausiai išlaikomos nuo kelių iki keliolikos minučių, todėl kūnas turi daugiau laiko atsipalaiduoti ir palaipsniui atsiverti. Yin jogos praktikoje svarbu ne judesių kiekis, o gebėjimas išbūti pozoje, stebėti kvėpavimą ir kūno pojūčius.
Restorative joga: kai kūnui reikia gilaus poilsio
Restorative joga yra viena švelniausių jogos krypčių, skirta poilsiui, atsistatymui ir nervų sistemos nuraminimui. Šioje praktikoje kūnas nėra vedamas į aktyvų judesį. Priešingai, jam suteikiama atrama, kad galėtų saugiai atsipalaiduoti.
Praktikos metu naudojamos pagalvėlės, bolsteriai, kaladėlės, pledai ar kitos priemonės. Jos padeda kūnui patogiai išbūti pozoje be įtampos ir pastangų.
Restorative joga gali būti rekomenduojama, kai:
● jaučiamas nuolatinis nuovargis;
● sunku atsipalaiduoti po įtemptos dienos;
● organizmas atsigauna po didesnio streso;
● trūksta kokybiško poilsio;
● kamuoja miego sunkumai;
● norisi sumažinti vidinę įtampą ir sulėtinti tempą.
Šioje praktikoje svarbiausia ne aktyvumas, o poilsis. Dėl to restorative joga dažnai pasirenkama tuomet, kai kūnui ir nervų sistemai reikia laiko atsistatyti po įtemptesnio laikotarpio.
Ashtanga joga tiems, kurie mėgsta aiškią struktūrą
Ashtanga joga yra aktyvesnė ir labiau struktūruota jogos kryptis. Joje praktika atliekama pagal aiškią, iš anksto nustatytą jogos pozų seką. Dėl to žmogus kiekvieną kartą grįžta prie tų pačių pozų, o laikui bėgant gali aiškiau pastebėti, kaip keičiasi kūno jėga, ištvermė, lankstumas ir susikaupimas.
Ashtanga joga dažnai patinka žmonėms, kurie:
● mėgsta aiškią praktikų struktūrą;
● vertina discipliną ir nuoseklumą;
● ieško fiziškai aktyvesnės jogos;
● nori stiprinti kūną ir ištvermę;
● mėgsta stebėti savo progresą.
Tai intensyvesnė praktika, kuriai reikia daugiau jėgų, dėmesio ir kantrybės. Ji gali būti labai naudinga tiems, kurie nori ne tik atsipalaiduoti, bet ir nuosekliai stiprinti kūną per aiškiai sudėliotą praktiką.
Terapinė joga: praktika, kuri prisitaiko prie žmogaus poreikių
Terapinė joga dažniausiai pasirenkama tada, kai svarbiausia tampa savijauta, saugumas ir individualus kūno pajautimas. Skirtingai nei aktyvesnėse jogos kryptyse, čia praktika gali būti pritaikoma konkrečiam žmogui, jo fizinei būklei, judėjimo galimybėms ar jaučiamiems kūno signalams.
Šioje praktikoje gali būti naudojami švelnūs jogos pratimai nugarai, jogos pratimai stuburui, kvėpavimo pratimai ar individualiai parinkti judesiai, padedantys sumažinti įtampą ir geriau pajusti kūną.
Terapinė joga gali būti naudinga žmonėms, jaučiantiems nugaros įtampą ar norintiems pagerinti laikyseną. Ji taip pat tinka atsigaunant po traumų, kai svarbu judėti atsargiai ir neperkrauti kūno. Ši praktika yra švelnesnė, todėl padeda saugiai stiprinti kūną, gerinti savijautą ir judėti be skausmo.
Terapinėje jogoje svarbiausia ne sudėtingos jogos pozos ar fizinis intensyvumas, o sąmoningas, saugus ir kūnui tinkamas judėjimas.
Kaip išsirinkti?
Žmonės dažnai ieško geriausios jogos rūšies, tačiau vieno atsakymo čia nėra. Tinkamiausia praktika yra ta, kuri atitinka dabartinę jūsų savijautą, kūno poreikius ir gyvenimo ritmą. Jei norisi daugiau ramybės, lėtesnio tempo ir poilsio, gali tikti Yin arba Restorative joga.
Jei kūnui reikia aktyvesnio judėjimo, verta išbandyti Vinyasa arba Ashtanga. O jei tik pradedate ir norite ramiai susipažinti su jogos pagrindais, Hatha joga dažnai tampa natūraliu pirmuoju pasirinkimu.
Svarbiausia ne tai, kokią kryptį pasirinksite. Svarbiausia atrasti praktiką, prie kurios norėsis sugrįžti. Tuomet pamažu atsiskleidžia ir jogos nauda sveikatai, jogos nauda organizmui bei ilgalaikė jogos nauda kūnui.