Kai tik saulės elektrinė atsirado ant mūsų namo stogo, jaučiausi tarsi žengęs į ateitį. Elektros sąskaitos mažėja, o jausmas, kad prisidedi prie gamtos išsaugojimo, tiesiog neįkainojamas. Tačiau net ir po kelių mėnesių supratau, kad vis dar yra daugybė dalykų, kurių nežinojau, kai įsirengėme šią sistemą.
Pirmosiomis savaitėmis viskas atrodė paprasta – elektrinė veikia, skaitiklis suka kilovatus, o namų ūkis džiaugiasi pigesne elektra. Bet laikui bėgant paaiškėjo, kad kai kurie niuansai yra kur kas įdomesni, nei maniau iš pradžių. Štai keli dalykai, kuriuos sužinojau apie saulės elektrines per šį laiką.
1. Saulė šviečia net debesuotą dieną
Pirmasis atradimas mane nustebino – elektrinė gamina elektrą net ir tada, kai lauke pilkas, cepelininis dangus. Taip, efektyvumas yra mažesnis nei saulėtą dieną, bet visiškai sustoti gamyba nesustoja. Debesys neblokuoja viso saulės spindulių spektro, todėl elektrinė dirba net niūriausią rudens dieną.
Kai kurie specialistai paaiškino, kad difuzinė šviesa (išsisklaidžiusi šviesa, kuri pasiekia žemę per debesis) taip pat suaktyvina saulės modulius. Tai reiškia, kad net tada, kai saulės nematai, ji dirba tavo naudai.
2. Saulės modulių kampas – svarbiau nei atrodo
Įsirengdami saulės elektrinę žinojome, kad modulių kampas yra svarbus, tačiau nesitikėjau, kiek daug jis gali lemti. Mūsų namo stogas nukreiptas į pietus, tačiau kampas nėra idealus – vos 25 laipsniai. Pasirodo, Lietuvoje optimalus kampas yra apie 35 laipsniai, nes taip saulės spinduliai krenta efektyviausiai.
Tai nėra didelė problema, tačiau pastebėjau, kad žiemą efektyvumas krenta labiau nei tikėjausi. Supratau, kad jei planuojate statyti elektrinę, verta pasitarti su specialistais dėl geriausio kampo ir krypties.
3. Žiemos šaltis – elektrinių draugas
Dauguma mano pažįstamų klaidingai galvoja, kad saulės elektrinė efektyviausiai veikia vasarą, kai temperatūra siekia 30 laipsnių. Bet tiesa tokia, kad moduliams žema temperatūra yra naudinga! Kai lauke šalta, elektrinės modulių efektyvumas padidėja, nes jie mažiau kaista.
Tai ypač pastebima ankstyvą pavasarį, kai saulė jau intensyvi, bet oras dar vėsus. Elektrinė tokiomis sąlygomis dirba beveik maksimaliai.
4. Perteklius – ką daryti su juo?
Kai saulė šviečia visu pajėgumu, elektrinė pagamina daugiau elektros, nei mums reikia. Pradžioje nesupratau, kaip svarbu turėti tinkamą sprendimą dėl perteklinės energijos. Lietuvoje dažniausiai naudojama vadinamoji „atsinaujinančiosios energijos kaupimo paslauga“ – perteklinę energiją grąžini tinklui, o vėliau, kai jos reikia, atsiimi už nedidelį mokestį.
Vis dėlto, yra ir alternatyvų, pavyzdžiui, įsigyti akumuliatorių sistemą, kuri leistų energiją kaupti namuose. Tai brangiau, bet suteikia daugiau nepriklausomybės nuo elektros tinklo.
5. Valymas – būtina ar ne?
Maniau, kad saulės moduliai valosi patys per lietų. Dalinai tai tiesa, tačiau pasirodo, kad dulkės, paukščių išmatos ar žiedadulkės gali sumažinti efektyvumą net 10–20 proc. Kartą per tris mėnesius verta modulius patikrinti ir, jei reikia, nuvalyti. Tai ypač aktualu pavasarį ir vasarą, kai ore daug žiedadulkių.
Kasdienis džiaugsmas – mažiau sąskaitų
Po trijų mėnesių galiu pasakyti, kad saulės elektrinė yra viena geriausių investicijų, kokias esame padarę. Nors reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie naujos sistemos ir perprasti jos niuansus, rezultatai kalba patys už save – sąskaitos mažėja, o jausmas, kad prisidedi prie tvarumo, atperka viską.
