Šarvojimo salės Vilniuje, kuriose gali būti ištariamas paskutinis sudie mirusiajam urnoje arba karste

Laidotuvių organizavimas – nėra lengva užduotis. Mirus artimajam pečius užgula daugybė klausimų bei užduočių. Vieni jų sprendžiasi greitai, kitiems gali prireikti ir kitų, profesionalų, pagalbos. Lietuvoje vis dar gajos nuo senų senovės galiojančios laidojimo bei šarvojimo tradicijos. Aišku savaime suprantama, kad pokyčiai neapleidžia ir šios srities, tad yra pastebima, kad paskutiniais dešimtmečiais laidojimo papročiai ima keistis. Vis dažniau yra atsižvelgiama į mirusiojo valią, arba jei ji nebuvo išsakyta – tuomet laidotuvių scenarijų nurodo velionio artimieji. Tam gali būti naudingos šarvojimo salės Vilniuje. Šios patalpos modernios ir šiuolaiškos. Jos taip pat laikui bėgant vis kinta, atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančias tendencijas bei žmonių norus ar laidojimo tradicijas. Visa tai galite išsakyti laidotuvių organizatoriams. Tokios paslaugos, kai laidotuvių reikalais rūpinasi nebe būrys artimųjų, o šiuos darbus išmanantus specialistai, vis labiau populiarėja ir plečiasi. Žinoma, sostinėje jų pasirinkimas pats didžiausias. Didelė pasiūla – didelė ir paklausa. Taip yra todėl kad laidotuvių organizatoriai nori, jog sunki mirties akimirka būtų kiek įmanoma lengvesnė ir turimi klausimai sprendžiami kuo greičiau. Tikslas visų vienodas – pagarbus, orus ir kartu gražus atsisveikinimą su velioniu.

 

Visai nesvarbu, kurį laidojimo būdą pasirinksite: kremavimą, ar laidojimo žemėje – šarvojimo salės Vilniuje priima tiek karstus, tiek ir urnas. Nors kaip ir kalbėjome apie tradicijas, vis dar populiaresni išlieka karstai ir laidojimas žemėje, bet kremavimas kasmet populiarėja dideliais tempais. Tam įtakos turėjo ir karantino laikotarpis, ir žaliųjų tradicijų laikymasis ar kitų šalių patirtys. Kremavimas yra laikomas labiau estetišku ir mažiau artimuosius traumuojančiu laidojimo būdu. Jei teko dalyvauti tokio tipo laidotuvėse, tikriausiai šiam faktui pritarsite. Tad taip, laikui bėgant, ir norima vis labiau plėsti kremavimo tradicijas Lietuvoje. Pastebima, kad mirusiojo kūno sudeginimas daugeliu atvejų bus ekologiškesnis bei ekonomiškesnis atsisveikinimo variantas.

 

Laidojimas egzistuoja tiek ilgai, kiek laiko egzistuoja visa žmonija. Netgi ir dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusios gentys nuo seno žmones degindavo ir jų palaikus kremuodavo arba mirusiųjų kūnai būdavo laidojami žemėje.

Susiję įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *