Energetinio efektyvumo didinimas šiuo metu yra prioritetas statybų sektoriuje. Todėl didelis dėmesys skiriamas langų sandarumui, sienų šiltinimui. Šilumos, žinoma, sutaupoma, tačiau susiduriama su kitomis problemomis – sandariame būste nėra galimybės orui cirkuliuoti pro langus ar sienas kaip senesnės statybos namuose, nebėra savaiminio vėdinimosi. O jis yra būtinas norint gyventi sveikai.
Nevedinamas kambarys
Nevėdinamame kambaryje oras gali būti užterštas net šimtą kartų labiau, nei lauke. O kadangi daug laiko praleidžiame patalpose, ypač žiemos metu, būtina užtikrinti švarų orą namuose. Moksliniais tyrimais nekartą patvirtinta, jog nuo oro priklauso mūsų savijauta, nuotaika, darbingumas, miego kokybė ir sveikata.
Tam, kad išvėdintume kambarius dažniausiai griebiamės paprasčiausio būdo, pavyzdžiui, atverti langus. Tačiau jei vasarą tai visiškai nesukelia diskomforto, tai žiemą per 10 minučių vėdinimo išleidžiame visą šilumą, įsileidžiame šaltį, o ir vėdinimo rezultatų jau po pusvalandžio nebesijaučia. Vėdindami praveriant langą netenkate to, dėl ko stengiatės sandarinant langus ir šiltinant sienas.
Apie namų priežiūrą, statyba ir remontą, daugiau informacijos rasite www.kambariokai.eu bloge.
Išeitis – rekuperacinė vėdinimo sistema
Skandinavijoje rekuperacinė vėdinimo sistema yra privaloma visuose būstuose, tad jau galima matyti gerąją ir blogąją skandinavų patirtį ir rinktis tai kas yra geriausia. Rekuperacija, kitaip dar šilumogrąža, tai mechaninis vėdinimas, kuomet šalinamo oro šiluma sugrąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama orui iš lauko pašildyti. Taip į namus sugrąžinama apie 80-95 proc. šilumos.
Vietoj to, kad sėdėti nevėdinamose patalpose arba išleisti visą šilumą pro langus, naudojant rekuperatorius išlaikoma stabili kambario temperatūra. Tokie šilumos mainai leidžia iki minimumo sumažinti šildymo sąskaitas ir užtikrinti nuolatinį patalpų šiltumą net ir atšiauriausią žiemą.
Iš ko susideda rekuperatoriai?
Rekuperacinė vėdinimo sistema susideda iš vėdinimo įrenginio, ortakių, sklendžių, triukšmo slopintuvų, filtrų bei grotelių. Tiek tereikia siekiant užtikrinti nuolatinę oro cirkuliaciją. Valdymo automatika padeda programuoti valdymą bei taupyti energiją pagal gyventojų poreikius. Valdymo punkte renkama informacija, taigi vėdinimo intensyvumą galima keisti priklausomai nuo įvairių aplinkos parametrų, pavyzdžiui, pagal CO2 kiekį arba drėgmės lygį. Šiuolaikiniai vėdinimo įrenginiai neužima daug vietos, tačiau atlieka milžinišką darbą ir leidžia mums jaustis gerai.
Straipsnis parengtas ir patalpintas www.kambariokai.eu blogo.
